Normaliai išsivysčiusio žmogaus svoris (kg) savo skaitine reikšme turi ,būti lygus skaičiui, gautam ūgio (cm) atėmus 100.
Kai ūgis 165-175 cm, atimama 105, o kai ūgis 175-185, atimama 110.
Toks svorio nustatymas gana apytikris, nes čia neatsižvelgiama į žmogaus amžių ir jo fizinio išsivystymo ypatumus. Tačiau anksčiau minėtas rodiklis gana paprastas ir gali būti naudojamas apytikriam normaliam kūno svoriui nustatyti. Kokybės požiūriu maisto racione turi būti maistingų medžiagų, kurios yra reikalingos organizmui: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų ir vitaminų.
Ba1tymai yra pagrindinė maisto medžiaga. Tai tarytum statybinė medžiaga, iš kurios sudarytos mūsų kūno ląstelės ir audiniai. Baltymai taip pat yra energijos šaltinis. Patys vertingiausi baltymai yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Suaugęs žmogus per parą turi gauti maždaug 1,5 g baltymų 1 kūno svorio kilogramui. Gyvulinės kilmės baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį paros baltymų normos, o augalinės kilmės baltymai — du trečdalius.
Riebalai ir angliavandeniai yra pagrindinės energiją organizmui suteikiančios medžiagos ir tam tikru mastu gali viena kitą pakeisti. Maitinimosi racione staigiai sumažėjus riebalų kiekiui, organizmo funkcijos gali sutrikti. Jeigu riebalų sunaudojama per daug, sutrinka kraujo indų veikla ir kūne ima kauptis riebalai, o tai nepalankiai veikia organizmą. Suaugusio žmogaus paros racione vidutiniškai turi būti 1,25 g riebalų vienam kūno svorio kilogramui; gyvulinės kilmės riebalų turi būti 70%, o augalinės – 30% viso riebalų kiekio, gaunamo su maistu.
Angliavandeniai organizmui suteikia daugiau kaip 60% visos energijos. Jų yra grūdinėse kultūrose, daržovėse, vaisiuose. Cukrus yra beveik grynas angliavandenis. Organizmas sunaudoja angliavandenių maždaug 4 kartus daugiau negu baltymų bei riebalų, ir jų poreikis priklauso nuo žmogaus atliekamo darbo sunkumo.
Racionali angliavandenių sunaudojimo norma — 350 g per parą, o dirbant fizinį darbą — 400 g ir daugiau. Jeigu organizme angliavandenių per parą susikaupia 100 g daugiau negu reikia, tai dėl to gali susidaryti 30 g riebalų.
Mineralinės druskos organizmo veikloje atlieka svarbų vaidmenį. Organizmui būtinos šios pagrindinės mineralinės medžiagos: kalis, natris, kalcis, fosforas, geležis, jodas. Šios medžiagos nuolat šalinamos iš organizmo ir turi būti papildomos su maistu. Daug kalcio, ir fosforo yna pieno produktuose, ypač sūryje.
Kitų mineralinių medžiagų žmogus pakankamai gauna su augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktais. į maistą reikia pridėti tik natrio chlorido, t. y. valgomosios druskos.
Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas
Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu