sania, Author at Automobilių, keturačių, motociklų supirkimas

Maistingosios medžiagos automobilio vairuotojui

Normaliai išsivysčiusio žmogaus svoris (kg) savo skaitine reikšme turi ,būti lygus skaičiui, gautam ūgio (cm) atėmus 100.

Kai ūgis 165-175 cm, atimama 105, o kai ūgis 175-185, atimama 110.

Toks svorio nustatymas gana apytikris, nes čia neatsižvelgiama į žmogaus amžių ir jo fizinio išsivystymo ypatumus. Tačiau anksčiau minėtas rodiklis gana paprastas ir gali būti naudojamas apytikriam normaliam kūno svoriui nustatyti. Kokybės požiūriu maisto racione turi būti maistingų medžiagų, kurios yra reikalingos organizmui: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų ir vitaminų.

Ba1tymai yra pagrindinė maisto medžiaga. Tai tarytum statybinė medžiaga, iš kurios sudarytos mūsų kūno ląstelės ir audiniai. Baltymai taip pat yra energijos šaltinis. Patys vertingiausi baltymai yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Suaugęs žmogus per parą turi gauti maždaug 1,5 g baltymų 1 kūno svorio kilogramui. Gyvulinės kilmės baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį paros baltymų normos, o augalinės kilmės baltymai — du trečdalius.

Riebalai ir angliavandeniai yra pagrindinės energiją organizmui suteikiančios medžiagos ir tam tikru mastu gali viena kitą pakeisti. Maitinimosi racione staigiai sumažėjus riebalų kiekiui, organizmo funkcijos gali sutrikti. Jeigu riebalų sunaudojama per daug, sutrinka kraujo indų veikla ir kūne ima kauptis riebalai, o tai nepalankiai veikia organizmą. Suaugusio žmogaus paros racione vidutiniškai turi būti 1,25 g riebalų vienam kūno svorio kilogramui; gyvulinės kilmės riebalų turi būti 70%, o augalinės – 30% viso riebalų kiekio, gaunamo su maistu.

Angliavandeniai organizmui suteikia daugiau kaip 60% visos energijos. Jų yra grūdinėse kultūrose, daržovėse, vaisiuose. Cukrus yra beveik grynas angliavandenis. Organizmas sunaudoja angliavandenių maždaug 4 kartus daugiau negu baltymų bei riebalų, ir jų poreikis priklauso nuo žmogaus atliekamo darbo sunkumo.

Racionali angliavandenių sunaudojimo norma — 350 g per parą, o dirbant fizinį darbą — 400 g ir daugiau. Jeigu organizme angliavandenių per parą susikaupia 100 g daugiau negu reikia, tai dėl to gali susidaryti 30 g riebalų.

Mineralinės druskos organizmo veikloje atlieka svarbų vaidmenį. Organizmui būtinos šios pagrindinės mineralinės medžiagos: kalis, natris, kalcis, fosforas, geležis, jodas. Šios medžiagos nuolat šalinamos iš organizmo ir turi būti papildomos su maistu. Daug kalcio, ir fosforo yna pieno produktuose, ypač sūryje.

Kitų mineralinių medžiagų žmogus pakankamai gauna su augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktais. į maistą reikia pridėti tik natrio chlorido, t. y. valgomosios druskos.

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

RAF-2203 arba geriau žinoma kaip “Latvija” pradžia

RAF-2203 „Latvija” pagal savo komfortabilumą. beveik nesiskiria nuo lengvojo automobilio. Čia pagrindiniai agregatai — variklis, pavarų dėžė, vairo mechanizmas — yra paimti iš automobilio GAZ-24 „Volga”, o dauguma mazgų ir detalių unifikuota su kitais tarybiniais automobiliais. Tokia „giminystė”‘ atpigina ir palengvina latviškų mikroautobusų remontą bei techninį aptarnavimą.

Mikroautobusas RAF-2203 kaip ir dideli autobusai turi vagono komponuotę. Tai leidžia maksimaliai išnaudoti mašinos vidaus plotą keleivin pervežimui. Automobilis yra šiuolaikinės išvaizdos — kėbulas elegantiškas ir paprastas. Autobuso salone — patogios, racionaliai išdėstytos minkštos atskiros sėdynės.

Palyginti su senesnio modelio mikroautobusu pažemintas RAF-2203 svorio centras. Gerai parinkti važiuoklės elementai daro mikroautobusą pastovų, manevringą ir patogų.

Trumpa latvių mikroautobuso RAF-2203 techninė charakteristika: svoris — 1750 kg, didžiausias greitis 120 km per valandą, keleivių skaičius — 11. Šimtui kilometrų kelio jis sunaudoja 12 1 benzino. Mikroautobuso ilgis 4980 mm, plotis — 2035 mm, aukštis — 1970 mm, bazė — 2680 mm. Keturių cilindrų ZMZ-24D modelio variklis, cilindrų darbo tūris — 2445 cm3, galia — 95 AG. Spyruoklinė priekinių ratų pakaba — nepriklausoma.

Be pagrindinio bazinio modelio RAF 2203 gamykla serijomis išleidžia dar dvi modifikacijas. Tai greitosios medicininės pagalbos automobilis RAF-22031 ir maršrutinis taksi RAF-22032.

Mikroautobusas taksi turi praktiškas sėdynes, patvaresnį variklį, naudojantį A-76 markės benziną. Maršrutiniai taksi RAF 22032 yra patogūs ir mėgiami miesto keleivių. Vien tik Vilniuje 1982 metais buvo 9 maršrutai, kuriais kursavo 30 šių mikroautobusų. Jie pervežė 2 mln. keleivių per metus. Latviški mikroautobusai kaip maršrutiniai taksi naudojami daugelyje respublikos ir šalies miestų.

Latvių autobusų gamintojai yra sukūrę ir keletą specialios paskirties mikroautobuso modifikacijų: operatyvinės paskirties automobilį VAI, priešgaisrinės apsaugos automobilį, reanimacinę mašiną, sanitarinį mikroautobusą kraujo pervežimui. Maskvos olimpiados metu specialūs latvių mikroautobusai panaudojami įvairių sportinių varžybų aptarnavimui, teisėjavimui.

XI penkmetyje mūsų šalyje toliau bus didinama sunkvežimių, lengvųjų automobilių, autobusų, vilkikų bei priekabų, variklių ir atsarginių dalių gamyba. Bendra visos automobilių pramonės įmonių produkcija padidės. Daugiau negu ankstyvesniais metais bus gaminama ir padidinto pravažumo automobilių, su priekabomis, savivarčių, didžia-krūvių mašinų. Per penkmetį visų tipų vilkikų gamyba padidės. Numatoma pradėti Baltarusijos automobilių gamykloje serijinę gamybą didžiakrūvių automobilių, kurių keliamoji galia sieks 110-129 tonų. Statybinių krovinių pervežimui bus naudojami efektyvesni ir moderniškesni savivarčiai MAZ, KrAZ, KamAZ, automobilių-savivarčių traukiniai, kurių keliamoji galia nuo 14 iki 27 tonų.

Dabartiniu metu šalies žemės ūkyje pervežama apie 7,5 milijardo tonų krovinių per metus. Vien tik automobilių transportu = apie 5,4 milijardo tonų.

Ypač efektyvu pervežti krovinius stambiomis partijomis, didelėmis siuntomis. Dėl to turi išaugti priekabų ir puspriekabių gamyba Krasnojarsko, čeliabinsko, Stavropolio gamyklose.

Daugiausia automobiliai bus specializuojami panaudojant įvairias priekabas. Dėka įvairių rūšių ir tipų priekabų, kurių gamyba išaugs dvigubai, bus galima patenkinti specifinius įvairių įmonių poreikius. Naujų modelių priekabų ir puspriekabių sukonstruota žemės ūkiui, naftos pramonei, statybai, prekybai. Todėl efektyviau bus galima panaudoti ekonomiškai perspektyvius konteinerius. Šios automobilių technikos panaudojimas šalyje pagerins sunkvežimių parko struktūrą, padidins automobilių transporto panaudojimo efektyvumą.

Siame penkmetyje pradėta gaminti ir naujų modelių lengvieji automobiliai. Tai Gorkio automobilių gamykloje jau gaminama naujo modelio „Volga” GAZ-3102. Techniškai tobulinami „Moskvičių”

Nauji modeliai gaminami ir didžiausioje šalyje Volgos automobilių gamykloje. Tai VAZ-2105 ir VAZ-2107. Ruošiamasi čia pradėti gaminti ir iš esmės naujo modelio mašinas VAZ-2108 ir VAZ-2109 su priekiniais varomaisiais ratais, visiškai naujų formų kėbulu.

Vien tik praėjusio X-jo penkmečio metais TSRS buvo pagaminta beveik 11 milijonų sunkvežimių, lengvųjų automobilių ir autobusų. Kiekvienos krovininės automobilių transporto priemonės vidutinė keliamoji galia buvo padidinta 25%. Tai lygu 200 tūkstančių papildomai per metus pateiktų liaudies ūkiui penkiatonių sunkvežimių ZIL.

Prieš gerus 5-10 metų pasak supirkėjų automobilių supirkimas Vilnius paslaugos įgavo tokį pagreitį kokį dabar turime rinkoje. O viskas prasidėjo nuo “Latvijų” supirkimo.

PIRMIEJI VISUREIGIAI IR JŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Savikontrolė supirkime yra subjektyvių ir objektyvių rodiklių vertinimas

Kiekvienas, darantis fizinius pratimus ir sportuojantis, turi laikytis pagrindinės taisyklės: reguliariai tikrinti sveikatą pas gydytoją ir stebėti save, t. y. tiesiog stebėti savo sveikatos būklę. Savikontrolė yra subjektyvių (savijautos, darbingumo, miego, apetito ir kt.) ir objektyvių (pulso, svorio ir kt.) rodiklių vertinimas.

Pulsas tai puikus širdies darbo rodiklis. Kiekvienam žmogui būdingas tam tikras pulso dažnis. Netreniruotų vyrų pulsas svyruoją nuo 60 iki 80 tvinksnių per minutę (moterų pulsas 5-10 tvinksnių dažnesnis negu vyrų), treniruotų sportininkų — nuo 55 iki 60, kai kurių sportininkų 32-40 tvinksnių per minutę. Tuojau po pratimų pulso dažnis gali pasiekti 120-140 tvinksnių per minutę, o kartais ir daugiau, tačiau po 5-6 min. pulsas tampa normalus. Po didelio ir ilgo įtempimo pulsas atsistato daug lėčiau.

Rekomenduojama atlikti bandymą, kuris padeda spręsti apie širdies darbo pakitimus: reikia 5 minutes pailsėti gulint ant nugaros ir suskaičiuoti pulsą. Sveiko netreniruoto žmogaus pulso dažnio skirtumas gulint it stovint sudaro maždaug 12-15 tvinksnių, treniruoto sportininko 6-10 tvinksnių. Jeigu skirtumas yra didesnis negu 20 tvinksnių, tai sveikata yra sutrikusi.

Pirmuoju sportavimo laikotarpiu žmogaus svoris mažėja todėl, kad organizme sumažėja riebalų ir vandens, vėliau jis pradeda didėti augant raumenims ir galiausiai lieka pastovus;

Vertinant kūno svorį, galima naudotis jutimo rodikliu. Vienam kūno aukščio centimetrui vidutiniškai tenka 4,00 g svorio (aukštaūgiams žmonėms šis rodiklis šiek tiek mažesnis), Jeigu vienam kūno aukščio centimetrui tenka 300 g svorio ir mažiau, tai žmogus liesas, o jei 500 g — apkūnus. Normalus svoris turi būti 360-415 g 1 aukščio centimetrui.

Neteisingai treniruojantis, savikontrolės rodikliai gali pablogėti. Šiuo atveju reikia kreiptis į gydytoją, nelaukiant medicininio patikrinimo.

Dažnai vairuotojų darbo sąlygos yra susijusios su staigiais oro temperatūros pokyčiais automobilio kabinoje. Tai gali neigiamai veikti organizmą ir būti peršalimų priežastimi. Todėl visų rūšių fizinius pratimus reikia derinti su grūdinimu, t. y. pastoviai didinti organizmo atsparumą meteorologinių faktorių poveikiui. Organizmą puikiai grūdina plaukimas, irklavimas, slidinėjimas, medžioklė, žvejyba ir kt. Su grūdinimu patogu derinti tokias aktyvaus poilsio rūšis, kaip turistinius žygius pėsčiomis, vandeniu, dviračiais ir slidėmis. pastaruoju metu statomos aktyvaus poilsio užmiesčio bazės. Užmiesčio bazėms —palapinių miesteliams nereikia didelių o reguliariai organizuoti kolektyvines išvykas į aktyvaus poilsio zoną yra nesunku, ypač autotransporto įmonėms.

Pažįstami teikia paslaugas: automobilių supirkimas Šiauliuose.

Vairuotojo apsvaigimas alkoholiu yra pagrindinė eismo nelaimių blogybė

Po avarinis saugumas – priemonės kuriomis imamasi po eismo nelaimės

Mikroautobusų strypai ir siurbimo vožtuvai

Mikroautobusų strypai perduoda jėgą nuo kėliklių svirtims. Tai metaliniai strypai su užgrūdintais antgaliais (3HJI-130) arba duraliumininiai vamzdeliai, j kuriuos iš abiejų pusių jpresuoti plieniniai rutuliniai antgaliai. Vieno galo antgalis remiasi I kėliklio jdubą, kito galo į svirties reguliavimo varžto rutulinj paviršių.

Jėgą nuo strypo vožtuvams perduoda užmautos ant ašies plieninės dvipptės svirtys. Kad būty mažesnė trintis, j svirties skylę įpresuojama bronzinė įvorė. Tuščiavidurė ašis istatyta cilindrų galvutės istovelius. Svirčiai islankioti išilgai ašies trukdo cilindrinė spyruoklė. Variklių 311J1-130 ir 3M3-53-12 svirtys nelygiapetės. I trumpąjį svirties petj jsuktas reguliavimo varžtas su kontrveržle. Sis varžtas remiasi strypo antgalio rutulinį paviršitį.

Mikroautobuso siurbimo vožtuvas

Siurbimo vožtuvas būna atidarytas tol, kol alkūninis velenas pasisuka 236-294° kampu, todėl j cilindrus jleidžiama pakankamai dau,g de,giojo mišinio arba oro. Dėl didelio taktų keitimosi dažnio ci1indruose siurbimo vamzdyje susidaro inercinis slėgis, todėl degusis mišinys arba oras j cilindrus varomas tada, kai stūmoklis dar neatėjęs į vietą ,per išmetimo taktą ir jau šiek tiek pakilęs iš art per suslėgimo taktą.

Mikroautobuso išmetimo vožtuvas atidaromas, kai stūmokliui per degimo-plėtimosi taktą iki art lieka 50-67°, ir uždaromas ne tada, kai stūmoklis išmetimo takto plbai,goje yra viršutiniame rimties taške, o 10-47° vėliau. Išmetimo vožtuvas būna atidarytas, kol alkūninis velenas pasisuka 240-294° kampu. Išmetimo vožtuvas atidaromas anksčiau, nes slėgis plėtimosi takto pabaigoje yra nedidelis, todėl panaudojamas de,giniams iš cilindro išstumti. Stūmokliui pradėjus slinkti iš vietos žemyn, dėginiai iš inercijos ir toliau eis iš cilindro.

Vožtuvų atidarymo ir uždarymo momentai, išreikšti alkūninio veleno pasisukimo kampo laipsniais rimties tašky atžvilgiu, vadinadujų paskirstymo fazėmis. Dujų paskirstymo fazių diagrama duota 17 paveiksle. Joje matyti, ;kad tam tikrais momentais.

Supirkėjų išvalgos apie siurbimo vožtuvus bei pačius mikroautobusus

Todėl ,siurbimo vožtuvas atidaromas anksčiau, negu stūmoklis ateina į išmetimo takto pabaigoje; skaičiuojant alkūninio veleno pasisukimo kampo laipsniais, atidarymo paskuba sudaro 10-31°. Siurbimo vožtuvas ,uždaromas ne tada, kai stūmoklis suslėgimo takto pradžioje yra apatiniame rimties taške, o 46-83° vėliau.

Šiomis įžvalgomis su mumis pasidalino mikroautobusų supirkėjai ir automobilių supirkimas Alytuje atstovai. Pasak jų mikroautobusai, kuriuos jie superka dažniausiai būna jau sunkios būklės ir pataisyti eina tik vieną kitą iš šimto supirktų.

Kokie būna keturačio vožtuvai

Keturačio vožtuvai būna labai paprasti, ypač senesniuose modeliuose pasitaiko itin paprastas mechanizmas. Daugiau apie tai papasakos mūsų šnekinti supirkėjai.

Vožtuvai periodiškai atidarinėja ir uždarinėja siurbimo ir išmetimo kanalų skyles. Skylių atidarymo ir uždarymo momentas priklauso nuo stūmoklitį padėties cilindruose ir nuo variklio darbo tvarkos.

Nagrinėjamųjų keturačių variklių siurbimo ir išmetimo kanalai yra cilindrų galvutėje. Jų galuose jpresuoti vožtuvų lizdai, pagaminti iš kaitrai atsparaus ketaus.

Keturačio vožtuvą (15 pav.) sudaro galvutė ir stiebelis. Galvutės paviršiuje yra 45 arba 30° kampu nusklembta darbinė nuožula. Vožtuvo ,galvutės nuožula pritrinama ,prie lizdo nuožulos, kad gerai prie jos priglustų.

Keturačio siurbimas ir vožtuvas

Keturračio siurbimo ir išmetimo vožtuvtį galvutės yra skirtingo skersmens. Kad cilindrai būtų geriau pri,pildomi degiojo mišinio, siurbimo vožtuvo _igalvutė daroma didesnio skersmens ne,gu išmetimo vožtuvo. Dirbant varikliui, šie vožtuvai nevienodai ikaista (išmetimo vožtuvas kaista stipriau, nes pro jj išeina karšti deginiai),, todėl jie gaminami iš skirtingų medžiagy: siurbimo vožtuvai — iš chrominio, išmetimo — iš silchrominio kaitrai atsparaus plieno. Variklio 314J1-130 išmetimo vožtuvų darbinis paviršius aplydytas kaitrai atspariu lydiniu, o jų tuščiaviduriai stiebeliai pri.pildyti natrio, todėl šiluma geriau nuteka iš vožtuvo galvutės j stiebell ir vožtuvai ilgiau eksploatuojami.

Vožtuvo stiebelis cinndrinis. Jo viršuje yra griovelis vožtuvo spyruoklės tvirtinimo detalėms. Vožtuvų stiebeliai slankioja ketinėse arba iš metalo keramikos pagamintose kreipiančiosiose ivorėse. Sios jvorės jpresuojamos j cilindrų galvutę ir joje užfiksuojamos žiedais.

Keturačio vožtuvą prie lizdo s,paudžia cilindrinė su kintamo žingsnio vijomis (kad nevibruoty) spyruoklė. Vienas spyruoklės galas remiasi j cilindrų galvutės plokštelę, kitas — atraminę taurelę. Sią taurelę ant vožtuvo stiebelio laiko du kūginiai spraūstukai; vidinė spraustukų briaunelė jstatoma j vožtuvo stiebelio,griovelį.

Variklio degimo kamera

Alyvai tekėti vožtuvo istiebeliu į variklio degimo kamerą trukdo atraminę taurelę įstatytas guminis žiedas arba ant vožtuvo istiebelio užmautas guminis gaubtelis. Kad vienodžiau kaistų ir diltų, vožtuvas, dirbant, sukasi. Itaisytas išmetimo vožtuvų sukimo įtaisas.

Sj jtaisą sudaro nejudamais kor,pusas, diskinė spyruoklė ir atraminė taurelė su fiksavimo žiedu. Korpuso pasviruosiuose grioveliuose jstatyti rutuliukai ir grąžinimo spyruoklės. įtaisas sumontuotas ant vožtuvo ikreipiančiosios jvorės cilindry galvutės įduboje.

Vožtuvo s,pyruoklė remiasi j atraminę taurelę. Uždaryto vožtuvo npyruokiės jėga maža. Tada diskinės spyruoklės išorinis kraštas yra 141inkęs j viršų, o vidinis — remiasi j korpuso užkarpą. Spyruoklės rntubukus griovelyje laiko nuspaudusios j kraštinę ,padėtį.

Atsidarant vožtuvui, spyruoklės jėga padidėja, todėl ji per atraminę taurelę nuspaudžia žemyn j viršų išlinkusj išorinj diskinės spyruoklės kraštą. Tada vidinis šios spyruoklės kraštas ,pakyfa nuo ulkarpos. Vožtuvo spyruoklė atsiremia j rutuliukus ir ,perduoda jiems visą slėgi, todėl rutuliukai nurieda j korpuso ,griovelių jdubą, pasukdami diskinę spyruoklę, vožtuvo spyruoklės atraminę taurelę ir vožluvą. Užsidarant vožtuvui, visos detalės grjžta į pradinę padėtį.

Variklyje KaMA3-740 vožtuvą suka dvi priešingos krypties vijų Vlbruojančios s,pyruoklės.

Dirbant varikliui, vožtuvai kaista, il,gėja jų stiebeliai, todėl ;gati oNitikti taip, kad vožtuvo galvutė nebepriglus prie lizdo. Kad gerai dirbly variklis, t. y. kad vožtuvas visada gerai prisispaustų ,prie savo Ilzdo, tarp jo stiebelio ir svirties galo turi būti tam tikras tarpelis. jI) dydis nurodytas 4 lentelėje. Matuojant šj tarpell, variklis turi šaltas.

Vožtuvų atidarymo paskuba ir uždarymo uždelsimas

Vožtuvų atidarymo paskuba ir uždarymo uždelsimas. Aprašant keturtakčio variklio darbo procesą, buvo minėta, kad vožtuvai atidoiromi ir uždaromi tuo momentu, kai stūmoklis ateina rimties taškg, Tačiau dėl didelio alkūninio veleno sukimosi dažnio slegiajam įleisti ir deginiams pašalinti. Keturatis tik tada pasiekia didžiausią galią, kai jo cilindrai orai pripildomi degiojo mišinio ir iš jų gerai pašalinami deginiai.

Kolegos teikia ne tik šias supirkimo paslaugas bet ir automobilių supirkimas Panevėžyje.

Automobilį superka kai sugenda variklio karteris

Automobilių supirkėja pradėję savo veiklą, iškart pastebėjo, kad dauguma automobilių kurie buvo supirkti, turėjo karterio problemų. Kalbinti automobilių supirkėjai iš Vilniaus pakomentavo iš savo patirties apie variklio karterį.

Variklio karteris, išlietas kartu su cilindrų bloku, yra bazinė (pagrindinė) detalė. Prie karterio tvirtinamos alkūninio ir dujų skirstymo mechanizmo detalės. Karteris iš vidaus isustiprintas briaunomis. Siose briaunose ištekinti alkūninio veleno pagrindinių guolitj ir skirstymo velenėlio atraminių kakliukų lizdai. Variklio KaMA3-740 bloko .karterinė dalis su pagrindinių iguolių dangteliais sujungta skersiniais varžtais — sąvaržomis, todėl karteris yra labai standus. Iš apačios karteris uždengtas dugnine, išštarnpuota iš plono plieninio lakšto.

Dugninė yra alyvos rezervuaras ir kartu saugo variklio detales nuo purvo ir dulkitl. Apatinėje du,gninės dalyje yra kamščiu užsukama alyvos išleidimo skylutė. Dugninė prie .karterio priveržta varžtais. Dugninės ir karterio sujungimo vieta sandarinama tarpikliais ir guminiais .sandarintuvais.

Koks ir kaip variklis turi būti

Variklis turi būti ,gerai pritvirtintas prie rėmo. Be to, tvirtinimo detalės turi švelninti visus smūgius, kurie susidaro dirbant varikliui ir važiuojant automobiliui. Kiekvieną tyirtinimo elementą sudaro^. viena arba dvi guminės atramėlės, plieninės poveržlės, Ivorės ir varžtai. Varikliai gali turėti tris arba keturias (10 pav.) tvirtinimo atramas (31/I,T1-130 tris, 3M3-53-12 ir KamA3-740 —keturias).

Variklis 3M3-53-12 prie rėmo tvirtinamas varžtais. Dvi ,priekines tvirtinimo atramas sudaro prie cilindro ^,bloko priveržtos dvi gembės ir po^. ‘jomis pakištos dvi guminės atramėlės, o dvi užpakalines dvi ,guminės atramėlės, padėtos po sankabos karterio prielajomis.

Priekinės šio variklio atramos priima išilgines jėgas, ikurios susidaro stabdant, pradedant važiuoti ‘ir išjungiant sankabą.

Variklio 314,TI-130 užpakalinės atramos tokios pat kaip variklio 3M3-53-12, o priekinė atrama gembė, esanti po skirstomųjų krumpliaračių dangteliu. Automobilio KaMA3-5320 variklis turi keturias tvirtinimo atramas: vieną priekinę, dvi užpakalines ir vieną prilaikančiąją.

Variklio dujų skirstymo mechanizmas

Vidaus degimo variklių dujų skirstymo mechanizmas j cilindrus tam tikrais momentais jleidžia degiojo mišinio ir iš jų pašalina deginius.

Nagrinėjamuose varikliuose naudojami dujų skirstymo mechanizmai su viršutiniais vožtuvais.

Dujų skirstymo mechanizmą sudaro skirstomieji krumpliaračiai, skirstymo velenėlis, kėlikliai, strypai, svirtys su tvirtinimo detalėmis, vožtuvai, spyruoklės ir jų tvirtinimo detalės, vožtuvų kreipiančiosios jvorės (11 pav.).

Skirstymo velenėlis jtaisytas tarp kairiosios ir dešiniosios cilindry eilitl.

Sukdamasis skirstymo velenėlis kumšteliu ,pakelia kėliklj ir strypą. Viršutinis strypo ,galas per re,guliavimo varžtą paspaudžia isvirties vidinj peti, svirtis pasisuka ir išoriniu petimi paspaudžia vožtuvo stiebell — taip atidaromos cilindry galvutėje itaisyty siurbimo Ir Išmetimo vožtuvų skylės. Na,grinėjamuose varikliuose skirstymo velenėlis veikia dešiniosios ir kairiosios cilindry eilės kėliklius.

Naudojant dują skirstymo mechanizmą su viršutiniais vožtuvais, esti geresnės formos degimo kamera, geriau pripildomi citindrai ir geriau sudega darbinis mišinys, taigi esti didesnis suslėgimo laipsnis, Todėl variklis ekonomiškiau dirba, didesnė jo galia.

Skirstymo velenėlis su karteriu

Skirstymo velenėlis (žr. 11 pav.) pagaI variklio darbo tvarką atidarinėja yožtuvus.

Skirstymo velenėliai liejami iš specialaus ketaus arba niukaldinami iš plieno. Velenėtis istatomas j karterio sienefly ir briaung skyles. atraminius sienelių ir briaunų paviršius remiasi velenėlio cilindriniai atraminiai šlifuoti kakliukai. Kad ibūtų mažesnė trintis tarp veleno kakliukų ir atramų, j skyles jpresuojamos ivorės. Vidinis ivoriy paviršius būna padengtas antifrikeine medžiaga.

Velenėlj, be atraminių kakliukų, dar sudaro kumšteliai (po du klekvienam cilindrui), alyvos siurblio bei skirstytuvo pavaros krumpliaratis ir degalti siurblio pavaros ekscentrikas (314J1-130, 3M3-53-12). Variklyje 3M3-53-12 šis ekscentrikas ir atsvaras ant ikirstymo velenėlio jtvirtinti pleištu prieš skirstomąjj krumpliaratj.

Su variklitj 31^,111-130 ir 3M3-53-12 iskirstymo velenėlio priekiniu golu sujungtas alkūninio veleno sukimosi dažnio pneumatinio išcentrinio ribotuvo daviklis. Skirstymo velenėlio trinties paviršiai uNrūdinti aukštojo dažnio srove, todėl ne taip intensyviai dyla.

šaltinis: automobilių supirkimas ir wiki: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vidaus_degimo_variklis